Sveiki atvykę į kino festivalio „Baltijos banga“ svetainę!

 

Baltijos banga, rugpjūčio 25-29 d. Juodkrantėje!

 

Kasmetinis festivalis „Baltijos banga“ keliasi į Juodkrantę – rugpjūčio 25 -29 d. filmų peržiūros, susitikimai su kūrėjais, kino industrijos profesionalais šįmet vyks Juodkrantės L. Rėzos kultūros centro koncertų salėje (L. Rėzos g. 54 C-9, įėjimas iš poilsio namų „Ąžuolynas“ vidinio kiemo).

„Taip, vietoje nuolatinės festivalio vietos Turizmo ir informacijos centro „Agilos“ pastato Nidoje dabar statybų aikštelė, o renginio partneriams vis sunkiau laiku užsitikrinti bent minimalų rėmimą pristatyti savo filmus, tačiau mes liekame ištikimi idėjai rengti vienintelį pamaryje profesionalaus kino renginį, skirtą Lietuvos, Latvijos ir Estijos šiuolaikinio kino apžvalgai ir Baltijos kelio atminimui,“ – sako prodiuserė, Lietuvos kinematografininkų sąjungos ir „Baltijos bangos“ direktorė Ieva Norvilienė.  

 

Atidarymo vakarą – nauji lietuviški kūriniai

„Baltijos bangos“ atidarymo vakarą įvyks vienas pirmųjų Lietuvoje dokumentinio ilgametražio filmo „Animus Animalis (istorija apie žmones, žvėris ir daiktus)“ seansas.  Publikai filmą pristatys režisierė Aistė Žegulytė ir filmo prodiuserė Giedrė Burokaitė. 

Filmo herojai – taksidermistai, su kuriais režisierė praleido daug dienų stebėdama gyvūnų iškamšų gamybą, „modelių“ medžioklę ir priežiūrą, vyko į taksidermistų čempionatą Suomijoje. Šio ironiško ir filosofiško kino pasakojimo apie gyvenimo ir mirties ribą premjera įvyko pernai rudenį garsiajame Tarptautiniame Leipcigo dokumentinių ir animacinių filmų festivalyje, nuo tada filmas nuolat rodomas įvairių pasaulio dokumentinio kino festivalių programose. Vilniaus tarptautiniame festivalyje „Kino pavasaris“ filmas „Animus Animalis (istorija apie žmones, žvėris ir daiktus)" buvo apdovanotas  vieno didžiausių Europoje kino industrijos naujienų portalo „Cineurope“ prizu. 

Image result for animus animalis

Stop kadras iš filmo „Animus Animalis (istorija apie žmones, žvėris ir daiktus)"

Atidarymo vakarą įvyks ir debiutinio vaidybinio Ernesto Jankausko filmo „Čia buvo Saša“ (2018) peržiūra, kuri sutaps su filmo kelione didžiuosiuose šalies ekranuose. Kritikų ir žiūrovų gerai sutiktas „Kino pavasaryje“ filmas patraukliai, atvirai kalbasi su žiūrovais nepatogia, bet aktualia įsivaikinimo ir atsakomybės tema. Pagrindinius vaidmenis filme atlieka žinomi aktoriai Gabija Siurbytė, Valentinas Novopolskis. Tikru atradimu žiūrovams tapo mažąjį herojų filme vaidinantis Markas Eimontas.

 

Kokybė ir įvairovė

„Aktualumas ir kino pasakojimų originalumas, meninė kokybė ir žiūroviškumas – tai kriterijai, kuriais vadovaudamiesi siekiame suformuoti įdomią, išvengiančią stilistinės, tematinės monotonijos programą“, - sako festivalio programos kuratorė kino kritikė Rasa Paukštytė.  

Pagavią, intriguojančią aistrų istoriją pasakoja Latvijos režisierius Jānis Nords filme „Pasiutusi meilė“ („Ar putām uz Lūpām“, Latvija, Lietuva, Lenkija) , kurio veiksmas vyksta nuošalioje Latvijos gyvenvietėje – buvęs policininkas Didzis, po avarijos palikęs darbą, augina kovinius šunis, o jo žmonos romanas su jaunesniu vyru dar labiau pabrėžia pagrindinio herojaus vienišumą, nevilties ir agresijos prigimtį. Geri aktorių vaidmenys, išmoktos „juodo kino“ pamokos, šiuolaikinių neurozių, nerimo pajauta išskiria kūrinį iš vyrų ir moterų santykių temomis sukurtų šiandienos filmų.

Image result for pasiutusi meilė

Stop kadras iš filmo „Pasiutusi meilė"

Netikėtai originalią istoriją psichologinio realizmo maniera pasakoja režisierės Liinos Triškinos-Vanhatalo filmas „Viskas arba nieko“ („Võta või jäta“, Estija, 2018) Pagrindinis filmo herojus – jaunas vyras, kuris vienas prisiima atsakomybę už tik ką gimusį kūdikį. Režisierė virtuoziškai derina detalų, jaudinantį pasakojimą apie netikėtai herojų užklupusią tėvystę, socialinės šalies periferijos terpės tyrimą, diskusijai apie teisinę sistemą kviečiančią filmo žinutę.

Image result for

Stop kadras iš filmo „Viskas arba nieko"

Ketvirtasis  šiuolaikinės tematikos vaidybinis filmas „Baltijos bangoje“ – Marijos Kavtaradzės debiutas „Išgyventi vasarą“, skirtas psichikos sveikatos problemoms. Trijų jaunų žmonių kelionė, įtikinamai suvaidinta jaunosios kartos aktorių Pauliaus Markevičiaus, Indrės Patkauskaitės, Gelminės Glemžaitės, jau turi daugybę gerbėjų.

 

Trys istoriniai pasakojimai

Režisieriaus Raimundo Banionio „Purpurinis rūkas“, Lietuvos kino teatrų repertuare išsilaikęs net septynias savaites, – vienas iš trijų istorinių filmų, kuriame suskamba okupacijos ir partizaninio karo, Holokausto ir prisitaikymo, tremties ir pokarinio susvetimėjimo, baimės, individualizmo temos. Pagal Felikso Rozinerio apysaką „Purpuriniai dūmai“ sukurto filmo veiksmas rutuliojasi dramatiškame pokario laikotarpyje ir ikikariniuose žydo Joškės vaikystės idilės prisiminimuose.

„Mažoji draugė“ („Seltsimees laps“, 2018, Estija) – vienas daugiausiai Estijos kino teatruose žiūrovų surinkęs filmas pasakoja apie stalinmetį Estijos periferijoje. Po žmonos tremties mokytojas su maža dukra stengiasi ne tik išgyventi, bet ir išsaugoti orumą, ištikimybę žmonai, savo gyvenimo principams, kurie nesutampa su sovietinės tikrovės primestomis taisyklėmis. Bene įdomiausia šiame filme yra retai kūriniuose apie pokario dramas liečiama sovietinės kolektyvizmo dvasios, simbolių, muzikos paveikumo, įtakos vaiko sąmonei tema. Mažoji režisierės Moonikos Siimets filmo herojė šešiametė mergaitė sunkiai supranta, kodėl elgtis, rengtis, marširuoti kaip visi, klausytis muzikos, kokios klausosi visi, jos tėčiui atgrasu.

„Homo Novus“ (2018, Latvija) – irgi bilietų pardavimų lyderis savo šalyje. Režisierė Anna Viduleja siūlo žvelgti į 1930-uosius per romantinės komedijos žanro prizmę. Filmo veiksmas, lydimas patrauklios ir atpažįstamos Raimondo Paulo muzikos, vyksta Rygos meninės bohemos terpėje. Tai - ironiškas, nostalgiškas žvilgsnis į stilingą, pilną intrigų ir ambicijų pirmosios Nepriklausomybės dešimtmetį. Ir savotiškas bandymas pri(si)minti, kad Latvijoje žiūroviško kino tradicijų mokykla turi išties profesionalių pasekėjų. Pagrindiniai filmo herojai, du dailininkai į bohemišką sostinės gyvenimą ir meilės istoriją įžengia tiesiai iš skirtingų traukinių – provincialas ką tik baigė Daugpilio meno mokyklą, snobas ragavo mokslų Paryžiuje.

Šie trys skirtingų šalių filmai -  trys skirtingos kūrybinės istorinio kino patirtys.

Image result for homo novus

Stop kadras iš filmo „Homo Novus"

Dokumentikos seansuose – tikrovės ir atminties viražai, nepamirštami dokumentikos šedevrai

Kaip ir pernai, keli festivalio seansai bus atviri visiems Neringos gyventojams ir svečiams. Populiarindamas Baltijos šalių poetinio kino paveldą festivalis nemokamai kvies žiūrėti tuo pat metu į ekranus išleidžiamą ilgametražį režisieriaus Audriaus Stonio ir Kristinos Briedes filmą „Laiko tiltai“, skirtą garsiems Baltijos šalių dokumentininkams. Prieš filmo peržiūrą įvyks irgi nemokamas seansas - speciali programa, kurioje bus galima pamatyti „Laiko tiltų“ herojų kūrinius, mažaisiais šedevrais vadinamus garsius Estijos, Latvijos ir Lietuvos 7- 8-ojo deš. dokumentinius filmus (numatoma rodyti esto Andreso Sööto „Jonines“, „511 geriausias Marso nuotraukas”, Herzo Franko „Dešimčia minučių vyresnį“, Henriko Šablevičiaus „Kelionę ūkų lankomis“ ir kt.).

Specialūs dokumentikos seansai įvyks Nidoje. Šmaikštus režisierės Ramunės Rakauskaitės dokumentinio filmo „Kelionės namo“ (2018) herojai yra lietuviai emigrantai, pasakojantys apie keliones į sovietinę Lietuvą. Neįtikėtinus, bet daugeliui žmonių tapusius tikrove Amerikos lietuvių nuotykius sovietų „rojuje“ iliustruoja nematyta, gausi pačių emigrantų filmuota medžiaga, laiškai, fotografijos.

Juodkrantės programoje – režisierės Rugilės Barzdžiukaitės „Rūgštus miškas“, kurio herojai yra kormoranai ir jų perimvietės lankytojai. Apžvalgos aikštelė čia nuolat pilna jos lankytojų įžvalgų apie viską – istoriją ir politiką, jausmus ir grožį. Tarp daugybę festivalių apkeliavusio filmo apdovanojimų – ir Didysis prizas tarptautiniame dokumentinių ir trumpametražių filmų festivalyje „Zinebi“ Bilbao mieste.

Arturo Jevdokimovo „ekskursija“ po tautiečių dėvėtų drabužių verslo užkaborius Anglijoje „Second Hand“ (2019) „Baltijos bangoje“ užbaigs vasarines šio kino kūrinio keliones po Lietuvą.

 

Image result for Jevdokimova second hand

Stop kadras iš filmo „Second Hand"

Rodysime daug dėmesio sulaukusią latvišką dokumentinę dramą („docudrama“) „Baltų gentys – Paskutiniai Europos pagonys“ (2018, rež. Lauris Ābele, Raitis Ābele) mūsų partnerių Latvijos kinematografininkų pasiūlymas „Baltijos bangos“ žiūrovams.

 

Organizatoriai pasilieka teisę papildyti, keisti programą.

Filmų peržiūrų dienos ir laikas bus paskelbtas netrukus.

 

 

 

„Baltijos banga“ – vienintelis tarptautinis trijų Baltijos šalių kino festivalis Lietuvoje, kurį rengia Lietuvos kinematografininkų sąjunga kartu su Nidos kultūros ir turizmo informacijos centru „Agila“ bei Neringos miesto savivaldybe, bendradarbiaujant su Latvijos ir Estijos kinematografininkų sąjungomis, Lietuvos kino centru, Latvijos kino centru, Estijos kino institutu.

Festivalis „Baltijos banga“ suteikia progą pamatyti įdomiausius ir vertingiausius Lietuvos, Latvijos bei Estijos vaidybinius, dokumentinius ir animacinius filmus, pateikia Baltijos šalių kiną kaip savitą kultūros reiškinį. Be trijų Baltijos šalių filmų peržiūrų, festivalio programoje – susitikimai su kūrėjais ir diskusijos.

Šis projektas svarbus visiems Baltijos šalių kino mėgėjams dėl galimybės pasitelkiant kino meną ir jo poveikį puoselėti trijų Baltijos kaimynių istorinę, geopolitinę ir kultūrinę bendrystę, kurti tarpusavio supratimo, atsakingos kaimynystės, regioninio solidarumo tradicijas bei suteikia galimybę išvysti Baltijos šalių kino meną platesniam žiūrovų ratui, inicijuoti bendros gamybos projektus, kurti palankią terpę tarptautiniam bendradarbiavimui bei skatinti kino industrijos ir televizijų bendradarbiavimą.

 
 

 

Organizatoriai

Partneriai

Rėmėjai


Informaciniai rėmėjai

Festivalio kavinės

Festivalio viešbučiai


© Baltijos banga 2014-2018